Mano vardas – Reksas. Aš esu lokys. Ne bet koks lokys, supraskite mane teisingai. Aš esu Reksas. Visagalė Meška. Mano valdos – miškas, plati pušų ir kedrų karalystė, kur mano žodis yra įstatymas, o mano jėga – legenda. Aš vienu mostu išverčiu medžius, lengvu stumtelėjimu nukreipiu upelius, o mano riaumojimas gali nutildyti aušros chorą visai minutei. Trumpai tariant, aš esu gamtos jėga. Taip maniau, kol sutikau kavos pupelę. Viskas prasidėjo vieną įprastą rytą. Saulė buvo blyški, tingi akis, žvelgianti pro rūką, ...

man sunku suvokti ir susivokti kai sapnuoji sapnus apie savo artimus žmones, kurie tave išdavė, ir atu reikia eiti ekstra žingsnius kad atgautum savo pasaulį... nors žinau, kad viskas, tik pasichika, kuri žaidžia žaidimus kurių taisyklių tu nežinai, bet man sunku vėl atrasti save kai viskas atrodo per tamsu ir netikra. aš mėgstu knaisiotis po save ir taip save kankinti, aš mėgstu naikinti save, bet prisikėlimas kainuoja savo kainą, ir dažniausiai, aš  neriu į juodumas. kiekviena mėnulio pilnatis ar tylus vasaros ...

šiandien ta diena, kai vasaros vidurys ir dienos po kelias minutes trumpės... šiandien Jono vardadienis, ir mūsų Jonas iš Druslininkų atavžiuos mūsų aplankyti... laukiu nesulaukiu kaip gurkšnio šveižio oro. yra ir gerų žinių iš agentūros, vakar man paskambino Alita, ir pranešė kad mano bylą perdavė kitai advokatei iš Kauno, ir kad nuo kitos savaitės ( jeigu ji neatostogaus) reikalai pradės judėti. po kito antradienio skambučio Alitai viskas bus aišku ir aiškiau.... tai yra geros naujienos, nes po daugiau negu dviejų mėnesių, ...